Nesu link\u0119s skai\u010diuoti, bet penkeri metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad gal\u0117\u010diau \u0161iek tiek pam\u0105styti. 2018 m. saus\u012f pagaliau pakankamai pavargau nuo nuovargio ir depresijos, kad pajutau, jog turiu duoti gerti, i\u0161 prad\u017ei\u0173 savait\u0119, paskui m\u0117nes\u012f, o tada neribot\u0105 laiko tarp\u0105, per kur\u012f \"dabar negeriu\" t\u0119s\u0117si iki pat dabar.\n<\/p>\n
Kaip jau ra\u0161iau anks\u010diau, tai ne tai, kad a\u0161 mesti 100% ir netur\u0117jo la\u0161as nuo tada. Niekada nebuvau tas, kuris br\u0117\u017eia tokias grie\u017etas ribas aplink save, taip pat netur\u0117jau jausmo, kad b\u016btinas visi\u0161kas susilaikymas. Atsisakiau devyniasde\u0161imt devyni\u0173 procent\u0173, paskui devyniasde\u0161imties, o visai neseniai - \u0161imto procent\u0173, nors ties tuo vis dar yra \u017evaig\u017edut\u0117, nes retkar\u010diais kaip digestyv\u0105 i\u0161geriu ma\u017e\u0105 ma\u017eyt\u012f \u0161lakel\u012f Angostura bitters, kuris, pasirodo, n\u0117ra visi\u0161kai negird\u0117tas b\u016bdas m\u0117gautis \u0161iuo itali\u0161k\u0173 amari, kuriuos taip m\u0117gstu, pusbroliu.\n<\/p>\n
Kaip visada, einu savo keliu.\n<\/p>\n
Galite paklausti: \"Kas lengviau? \", bet kas tai b\u016bt\u0173 - nulis ar ... kiek tiksliai? I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai n\u0117ra susij\u0119 su tuo, ar man tai yra \"Sober\", ar \"blaivus\", nes sutinku su visais, nuo Stanton Peele iki Adi Jaffe, kad kadangi med\u017eiaga n\u0117ra prie\u017eastis, susilaikymas n\u0117ra vaistas, ta\u010diau kartu i\u0161 savo patirties \u017einau, kad esu link\u0119s rinktis laisv\u0119, kai man nereikia rinktis, ir laisv\u0119, kai galiu rinktis bet kuri\u0105 konkre\u010di\u0105 akimirk\u0105. Kol kas tikrai galima sakyti, kad a\u0161 negeriu, nes negeriu... nors pasilieku sau teis\u0119 ir toliau vengti laikytis bet koki\u0173 kit\u0173 taisykli\u0173.\n<\/p>\n
Prie\u0161 nustodamas gerti visi\u0161kai nesusitapatinau su priklausomyb\u0117s id\u0117ja, kuri man buvo parduodama kaip ka\u017ekas, kas b\u016bdinga tik kai kuriems \u017emon\u0117ms, turintiems \"priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0105 asmenyb\u0119\", ir\n<\/p>\n
Nuo tada priklausomyb\u0119 supratau kaip elgesio model\u012f, \u012f kur\u012f visi esame link\u0119, kaip prisiri\u0161im\u0105 prie ka\u017eko, kas tampa savitiksliu dalyku, kenkian\u010diu pagrindiniam gyvenimo tikslui, ir tod\u0117l tampa priklausomybe, ir kad \u0161is prisiri\u0161imas i\u0161sivysto kaip kompensacija u\u017e koki\u0105 nors ankstyv\u0105 traum\u0105 ar kit\u0105 tr\u016bkum\u0105 - da\u017eniausiai ry\u0161io tr\u016bkum\u0105.\n<\/p>\n
Atsi\u017evelgiant \u012f tai, priklausomyb\u0117 man atrodo labai prasminga kaip b\u016bdas apib\u016bdinti daugel\u012f mano gyvenimo modeli\u0173. Kaip dangaus k\u016bnai, Ap\u0161vieta ir U\u017emar\u0161tis skrieja arti viena kitos, taip pat arti, kaip ir Pab\u0117gimas ir Laisv\u0117, kurie taip pat da\u017enai atrodo lygiai tas pats. Nor\u0117jau laisv\u0117s. Nor\u0117jau pab\u0117gti. Nor\u0117jau abiej\u0173! ... ir maniau, kad tai tas pats. Nebuvau toks bevilti\u0161kas, kad nor\u0117\u010diau pab\u0117gti nuo ko nors daugiau, nei nuo vidutin\u0117s 80-\u0173j\u0173 met\u0173 vidurin\u0117s klas\u0117s viduriniosios klas\u0117s miesto vie\u0161osios mokyklos vaiko labai ma\u017eos emocin\u0117s traumos, ta\u010diau kai kurios jos dalys buvo pakankamai sunkios, kad stengiausi i\u0161tr\u016bkti i\u0161 nam\u0173, i\u0161 mokyklos, i\u0161 San Francisko, i\u0161eiti i\u0161 darbo, i\u0161eiti i\u0161 nuobodulio, nusivylimo, vienatv\u0117s - kiek save prisimenu, band\u017eiau i\u0161eiti i\u0161 kasdienyb\u0117s, neb\u016bti kaip visi, ne pagal taisykles, ne pagal taisykles, ne pagal taisykles - tikrai, ai\u0161kiai, nedviprasmi\u0161kai daugiau i\u0161 ir nuo, nei viduje. Nenuostabu, kad i\u0161\u0117jimas i\u0161 proto man atrod\u0117 toks patrauklus.\n<\/p>\n
Kad ir nuo ko nor\u0117jau pab\u0117gti, svarbiausias rezultatas, kai ie\u0161kojau pab\u0117gimo u\u017e savo paties rib\u0173, buvo nei\u0161vengiamas ir galutinis suvokimas, kad, \u017einoma, \u0161ios paie\u0161kos bus bevais\u0117s - o kaip kitaip pab\u0117gti? Tiesa taip pat buvo tai, ko man tr\u016bko, tod\u0117l, ne\u017einodamas jos pavidalo, da\u017enai buvau link\u0119s eiti \u012f kit\u0105 pus\u0119 ir nuo jos. Negal\u0117jau pak\u0119sti minties, kad reikia eiti per tai, kas mane neramina, ypa\u010d savaranki\u0161kai, - o tai, \u017einoma, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra vienintelis \u012fmanomas kelias, kuris i\u0161 tikr\u0173j\u0173 veda \u012f priek\u012f, o ne atgal, kad dar kart\u0105 apva\u017eiuoti t\u0105 pat\u012f rat\u0105, - tod\u0117l pasirinkau veikti neveikimu. Saky\u010diau, kad tai n\u0117ra pana\u0161u \u012f s\u0105moning\u0105 status quo pasirinkim\u0105, bet i\u0161 ties\u0173 b\u016btent tai ir padariau. Buvo daugyb\u0117 akimirk\u0173, kai \u017evelgiau \u012f keli\u0105 ir ma\u010diau ties\u0105 ten, migloje, o tada tiesiog papurtydavau galv\u0105, susisupdavau \u012f palt\u0105 ir apsisukdavau taip, kaip at\u0117jau.\n<\/p>\n
Ir \u0161tai prieiname prie v\u0117lesnio vis\u0173 \u0161i\u0173 bandym\u0173 i\u0161sisukti rezultato. Pati i\u0161 dalies suvir\u0161kinta pirmin\u0117 med\u017eiaga, faktas, kad i\u0161 ties\u0173 vengiau ka\u017eko didesnio, ir pama\u017eu \u012fsis\u0105monintas suvokimas, kad pab\u0117gti i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ne\u012fmanoma, jau nekalbant apie neurochemin\u012f nuolatinio alkoholio srauto poveik\u012f, - visa tai, kaip ir daugeliui kit\u0173, man pasirei\u0161k\u0117 kaip tai, k\u0105 \u012fprasta vadinti \"depresija\". \"Dar vienas elgesio modelis, dar vienas griovelis pavargusiame galvoje, protestas, parei\u0161kimas, kad negaliu taip gyventi. Ir taip, netur\u0117damas kitos alternatyvos, jei ne \"taip\", tai \"negaliu gyventi\", o tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai gerai nusako, kad depresija yra dalin\u0117 psichikos mirtis, bevilti\u0161ko ir labai a\u0161traus atsitraukimo nuo tikrov\u0117s, kuri atrodo nepakeliama, rezultatas.\n<\/p>\n
Pastaruoju metu man vis labiau ai\u0161k\u0117ja, kad, nors dabar darau visk\u0105, k\u0105 galiu, kas ryt\u0105 sportuoju, kasdien ra\u0161au, gyvenu tikrai \u0161variai ir paprastai, vis tiek esu link\u0119s \u012f depresijos atkarpas, kurios \u0161iomis dienomis pasirei\u0161kia ne tiek kaip garsusis juodas debesis, kiek kaip pilkas potvynis, kylantis i\u0161 apa\u010dios iki auk\u0161\u010diausio vandens lygio, o paskui ir toliau, kaip l\u0117tas, silpnas ir piktas cunamis, kuris visk\u0105 u\u017elieja \u017eema druskos, pikt\u017eoli\u0173 ir naftos p\u0117dsak\u0173 pelke, pakankamai auk\u0161ta, kad \u012fliet\u0173 \u012f mano batus ir priverst\u0173 mane stov\u0117ti ten, spoksant \u012f saul\u0119.\n<\/p>\n
Arba galite tiesiog \u012fsivaizduoti, kad vaik\u0161tote su \u0161lapiomis kojin\u0117mis.\n<\/p>\n
Mano reakcija \u012f tai \u0161iomis dienomis, i\u0161skyrus tai, kad stengiuosi kuo labiau suma\u017einti ir steb\u0117ti save \u0161iuo metu, ir priminti sau, kad a\u0161 nesu \"depresija\", bet kad a\u0161 jau\u010diuosi depresija - ir a\u0161 galiu tai padaryti, galiu pasukti ratuk\u0105, galiu matyti save ekrane, ir tai padeda - tai, kad tai mane pykdo. Tas senas, pernelyg gerai pa\u017e\u012fstamas ir vis dar toks bevilti\u0161kas jausmas, kad noriu pab\u0117gti, ir, po velni\u0173, dabar a\u0161 pa\u017evelgsiu jam \u012f akis, o kai tai padarysiu, b\u016bsiu velni\u0161kai supyk\u0119s.\n<\/p>\n
Visai neseniai \u017ei\u016br\u0117jau interviu su ultratriatlonininku \u010carliu Engeliu, o klausimus u\u017edavin\u0117j\u0119s vaikinas, kuris, pasirodo, yra Deepakas \u010copra, pasak\u0117 kai k\u0105 labai malonaus, kad \"pyktis yra traumos atmintis. \"Manau, kad pyktis gali b\u016bti ir kitoks (pavyzd\u017eiui, \u017eiaurus \"ne\", kuris i\u0161stumia traum\u0105), bet \u0161is bjaurus prisiminimas man daug k\u0105 apib\u016bdina. A\u0161 ''pykstu, nes berniukas, kuris prad\u0117jo gerti b\u016bdamas de\u0161imties met\u0173, vis dar yra mano dalis. Pykstu, nes jaunuolis, kuris dvide\u0161imties ir trisde\u0161imties met\u0173 vis labiau ir labiau sirgo depresija ir buvo vieni\u0161as, vis dar yra mano dalis. Pykstu, nes ne\u017einojau, kad mano ne toks jau katastrofi\u0161kas g\u0117rimas ir vidutinio sunkumo, ta\u010diau l\u0117tin\u0117 depresija buvo taip glaud\u017eiai susij\u0119, ir pykstu, nes vis\u0105 t\u0105 laik\u0105, kur\u012f praleidau tame sename li\u016bdname rate, jau\u010diuosi i\u0161\u0161vaist\u0119s ir g\u0117dingas - ir nuobodus, o tai mane taip pat pykdo. Pykstu, nes \u0161is \u0161\u016bdas vis dar mane i\u0161tinka, ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173, ar viso to tikrai reik\u0117jo? A\u0161 pavargau nuo to - ir kuo toliau, tuo labiau man norisi vemti.\n<\/p>\n
Man atrodo, kad tarp pyk\u010dio, priklausomyb\u0117s ir depresijos yra toks trikampio formos ry\u0161ys, kai pyktis yra prisiminimas arba reakcija \u012f, tarkime, ka\u017ek\u0105 blogo, tada priklausomyb\u0117 yra pernelyg da\u017ena kompensacin\u0117 reakcija ir galiausiai depresija yra tiek priklausomyb\u0117s (kuri pati savaime yra tam tikra atsitraukimo r\u016b\u0161is), tiek \"\u012f vid\u0173 nukreipto pyk\u010dio\", kaip ji kartais apib\u016bdinama, pasekm\u0117, o po to - dar daugiau pyk\u010dio.\n<\/p>\n
Viskas gerai. Tur\u0117\u010diau pykti. Nesistengiu i\u0161 to daryti daugiau, nei tai yra ar buvo, ir n\u0117ra taip, kad tai i\u0161kilo tik dabar, bet turiu ilgalaik\u012f \u012fprot\u012f nepakankamai vertinti to, kas man prasid\u0117jo kaip jaunatvi\u0161kas perteklius, bet v\u0117liau i\u0161liko kaip ka\u017ekas daug \u017ealingesnio, taip pat nepakankamai vertinti savo apmaud\u0105 t\u0117vams d\u0117l to, kad jie prisid\u0117jo prie to, kiek d\u0117l to nukent\u0117jau. \u017dinau, mes visi turime sujauktas \u0161eimas, ir, mano Dieve, \u017einoma, a\u0161 \u010dia esu suaug\u0119s \u017emogus ir prisiimu atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenimo eig\u0105. Ties\u0105 sakant, \u0161iuo metu kalb\u0117ti apie savo t\u0117vus atrodo gana juokinga - ir vis d\u0117lto tiesa, kad kartais, net ir dabar, a\u0161 vis dar esu \u012fsiut\u0119s ne d\u0117l to, k\u0105 jie padar\u0117, o d\u0117l to, ko jie nepadar\u0117.\n<\/p>\n
Jei apie depresij\u0105 galima m\u0105styti kaip apie nelaiming\u0105 pyk\u010dio, nukreipto \u012f save, rezultat\u0105, tai galb\u016bt produktyvesnis atvirk\u0161tinis variantas yra pyktis kaip depresijos rezultatas. Bet kuriuo atveju \u0161is pyktis yra \u012fsir\u0117\u017e\u0119s giliai manyje, ir, kad ir kaip man nepatinka jo skonis burnoje, tikrai nenoriu jo atsisakyti. Jau\u010diuosi teisingai, kad pykstu. Jei paklaustum\u0117te, kod\u0117l neturiu savo vaik\u0173, atsaky\u010diau, kad tai susij\u0119 su pyk\u010diu ir nuoskauda. A\u0161 nesu trapi, bet mano nerv\u0173 sistema tokia yra. Esu jautri sutrikimams. Dauguma \u0161un\u0173 man turi per daug energijos. Vaikai? J\u016bs juokaujate?\n<\/p>\n
Pyk\u010dio jausmas man yra labiausiai nepanaudojama emocija. Viena vertus, laikiausi nuo jo atokiau, nes mano sesuo taip \u017eiauriai supyko d\u0117l I ' m-still-not-sure-precisly-what, kad a\u0161 kuo toliau ir kuo grei\u010diau nu\u0117jau \u012f kit\u0105 pus\u0119. Nenor\u0117jau b\u016bti pana\u0161i \u012f j\u0105. A\u0161 taip pat sumenkinau savo pykt\u012f ir j\u012f praleidau, nes nepatyriau nieko pana\u0161aus \u012f \"did\u017eiojo T\" traum\u0105, tik gana standartin\u012f dviej\u0173 netrukus i\u0161siskyrusi\u0173 jaun\u0173 profesional\u0173 aplaid\u0173 aukl\u0117jim\u0105, ir nenor\u0117jau i\u0161 tokios smulkmenos daryti per daug. Dar viena prie\u017eastis yra ta, kad pyktis paprastai b\u016bna negra\u017eus, o a\u0161, kaip vyras, nenoriu b\u016bti piktas vyras ir nenoriu b\u016bti pana\u0161us \u012f kitus piktus vyrus, o dauguma m\u016bs\u0173, bet kurios lyties, turi labai ma\u017eai praktikos, kaip \u012fk\u016bnyti ar i\u0161reik\u0161ti pykt\u012f taip, kad jis b\u016bt\u0173 teigiamas, nekalbant jau apie tai, kad jis b\u016bt\u0173 \u012fdomus.\n<\/p>\n
Nors tur\u0117tume!\n<\/p>\n
Nereikia n\u0117 sakyti, kad po tiek met\u0173 tos bulv\u0117s vis dar teb\u0117ra \u010dia, keptuv\u0117je. Nei\u0161tirtos, neterapizuotos, netgi tam tikra prasme nesuvalgytos, nesuvir\u0161kintos, nei\u0161skirtos ir nealchemizuotos, bet vis dar yra \u010dia. Faktas tas, kad a\u0161 (vis dar) esu piktas, ir man gera leisti, kad tai b\u016bt\u0173 tiesa, ir leisti, kad tai b\u016bt\u0173 mano dalis. Nor\u0117\u010diau pasakyti, kad atleidau visk\u0105 ir visiems, nes, \u017einau, \u017einau, tai vienintelis kelias \u012f vidin\u0119 ramyb\u0119... bet \u017einote k\u0105? A\u0161 pavargau ma\u017einti, kaip viskas buvo sujaukta ir kiek a\u0161, taip, visi\u0161kai kaltinu savo t\u0117vus d\u0117l to, kokie idioti\u0161kai nei\u0161man\u0117liai jie buvo, ir kiek met\u0173, \u0161ird\u017ei\u0173 ir doleri\u0173 man tai kainavo. Anksti buvau su\u017eeistas, ir a\u0161 nenoriu pasakyti, kad mano t\u0117vai mane su\u017eeid\u0117 - ir a\u0161 \u017einau, negaliu ir negaliu \u017einoti, kokius su\u017eeidimus ir sunkumus jie patys patyr\u0117, - bet vis d\u0117lto jie leido tam \u012fvykti. \u017dinau, kad tai n\u0117ra gra\u017eu, bet faktas yra tas, kad \u0161is pyktis vis dar nuspalvina mano jausmus j\u0173 at\u017evilgiu ir kad man nelabai patinka su jais leisti daug laiko, net kai jie sensta, tampa mink\u0161ti, u\u017emir\u0161tami ir reikalingi. Nenoriu jais r\u016bpintis. Jie manimi nesir\u016bpino.\n<\/p>\n
\u0160\u016bdas buvo tikras, \u0161unsnukiai! Dabar a\u0161 irgi esu padar\u0119s nema\u017eai blogo - ir ar tikiuosi, kad man bus visi\u0161kai atleista? Gra\u017ei mintis, bet, \u017einoma, ne. A\u0161 \u017einau, kad taip n\u0117ra, ir galb\u016bt vis d\u0117lto tai n\u0117ra taip jau b\u016btina. K\u0105 daryti, jei u\u017ebaigimas yra mitas? Sakykime, kad tikrai gali b\u016bti. Pyktis n\u0117ra labai malonus - ir a\u0161 nesistengiu jo palaikyti, kad jis i\u0161likt\u0173 ilgiau, nei tai naudinga, - bet dabar man reikia pyk\u010dio.\n<\/p>\n
Daugelis \u017emoni\u0173 si\u016blo tokius dalykus u\u017era\u0161yti ant ma\u017eos popieriaus skiaut\u0117s ir leisti jai sudegti. Jei k\u0105, tai dabar man to kuro reikia labiau nei bet kada anks\u010diau. Naudoju t\u0105 energij\u0105 arba velni\u0161kai stengiuosi tai daryti, \u012fd\u0117damas j\u0105 \u012f darb\u0105, kur\u012f dirbu. Ne i\u0161 pyk\u010dio ir ne i\u0161 pyk\u010dio, bet su juo u\u017e nugaros ir jo dalimi, stumian\u010dia mane pirmyn ir gilyn.\n<\/p>\n
Kaip visa tai susij\u0119 su blaivybe? Na, po velni\u0173, kartais \u0161is piktas \u0161unsnukis nieko daugiau nenori, kaip tik gerai \u012fkaisti. Nors dauguma kit\u0173 tariam\u0173 privalum\u0173 yra \u012fsivaizduojami, g\u0117rimas turi faktin\u0119 naud\u0105, kad bent akimirk\u0105 u\u017esimir\u0161imas yra tikras. \u0160iuo metu esu pakankamai gerai susipa\u017ein\u0119s su savimi ir su priklausomyb\u0117s modeli\u0173 prigimtimi, tod\u0117l esu \u012fsitikin\u0119s, kad gra\u017eus dir\u017eas ar trys mezkalio nei\u0161mu\u0161 man\u0119s i\u0161 mitinio ve\u017eimo - ir vis d\u0117lto \u0161iuo metu mieliau nepatenkin\u010diau \u0161io konkretaus potraukio b\u016btent tokiu b\u016bdu. Pirma, a\u0161 nebenoriu taip smarkiai u\u017esimir\u0161ti. Arba nor\u0117\u010diau kar\u0161t\u0105 minut\u0119, bet ver\u010diau nor\u0117\u010diau, kad tai pavykt\u0173 padaryti per savo paties machinacijas. Noras kyla, ir, kaip jau i\u0161mokau, tai ne tiek noras gerti, kiek noras pab\u0117gti, noras numal\u0161inti t\u0105 sen\u0105, gerai pa\u017e\u012fstam\u0105 nevilties jausm\u0105. Norisi palengv\u0117jimo.\n<\/p>\n
Vis dar trok\u0161tu to palengv\u0117jimo, bet taip pat noriu b\u016bti \u0161alia ir i\u0161girsti istorij\u0105, kad ir kokia pikta ji b\u016bt\u0173.\n<\/p>\n
Ra\u0161au memuarus, kuriuose visa \u0161i med\u017eiaga aptariama daug i\u0161samiau. Jau paskelbiau kelet\u0105 skyri\u0173 \u010dia, Substake, ir pirmasis yra \u010dia.\n<\/p>\n
Jus taip pat gali sudominti kai kurie kiti mano ra\u0161iniai apie alkohol\u012f, ypa\u010d \u0161ie du ankstesni k\u016briniai Change of Heart ir A Five-Minute Love Affair With Natural Wine (Penki\u0173 minu\u010di\u0173 meil\u0117s romanas su nat\u016braliu vynu).\n<\/p>\n
\u0160auksmas kolegai ra\u0161ytojui ir \"Substacker\n<\/p>\n
u\u017e tai, kad pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 prad\u0117jo \"Vienus metus be alaus\", taip pat\n<\/p>\n
kurio raginimas apie pykt\u012f paskatino mane u\u017ebaigti \u0161\u012f k\u016brin\u012f \u0161\u012f savaitgal\u012f.\n<\/p>\n
Taip pat rekomenduoju \u0161ias puikias knygas apie alkohol\u012f ir priklausomyb\u0119:\n<\/p>\n
Annie Grace, This Naked Mind - mano m\u0117gstamiausia knyga apie tai, kaip pakeisti savo santyk\u012f su alkoholiu\n<\/p>\n
Maia Szalavitz, Nepalau\u017etos smegenys\n<\/p>\n
Stanton Peele, Meil\u0117 ir priklausomyb\u0117\n<\/p>\n
Adi Jaffe, Abstinencijos mitas\n<\/p>\n
David Poses, Oro svoris: \"Svoris\", \"Svoris\", \"Svoris\", \"Svoris\", \"Svoris\", \"Svoris\", \"Svoris\".\n<\/p>\n
, Baigti kaip moteris: \"Nebegerti alkoholio aps\u0117stoje kult\u016broje\": \"Radikalus pasirinkimas negerti alkoholio aps\u0117stoje kult\u016broje\n<\/p>\n
Charles Bukowski, Kumpio ant rugi\u0173\n<\/p>\n
Charlie Engle, B\u0117gantis \u017emogus\n<\/p>\n
Amy Dresner, Mano mug\u0117s narkomanas: A Memoir of Getting Dirty and Staying Clean\n<\/p>\n
Leslie Jamison, Atsigavimas: \"Intoxication and Its Aftermath\" (Apsinuodijimas ir jo pasekm\u0117s)\n<\/p>\n
Carl Erik Fisher, Potraukis: Erd\u017e\u0117jus Erd\u017e\u0117jus Erd\u017e\u0117jus Erd\u017e\u0117jus Erd\u017e\u0117jus Erd\u017e\u0117jus Erd\u017e\u0117jus Erd\u017e\u0117jus\n<\/p>\n
Johanas Hari, Prarasti ry\u0161iai\n<\/p>\n
Caroline Knapp, Alkoholis, meil\u0117s istorija\n<\/p>\n
Mary Carr, Lit\n<\/p>\n
Marc Lewis, Tro\u0161kim\u0173 biologija: kod\u0117l priklausomyb\u0117 n\u0117ra liga\n<\/p>\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nesu link\u0119s skai\u010diuoti, bet penkeri metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad gal\u0117\u010diau \u0161iek tiek pam\u0105styti. 2018 m. saus\u012f pagaliau pakankamai pavargau nuo nuovargio ir depresijos, kad pajutau, jog turiu duoti gerti, i\u0161 prad\u017ei\u0173 savait\u0119, paskui m\u0117nes\u012f, o tada neribot\u0105 laiko tarp\u0105, per kur\u012f \"dabar negeriu\" t\u0119s\u0117si iki pat dabar. Kaip jau ra\u0161iau anks\u010diau, tai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[96],"tags":[],"class_list":["post-51988","post","type-post","status-publish","format-standard","","category-health"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51988","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51988"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51988\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51988"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51988"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/forbaby.blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51988"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}